Sinstation

Grupė startavo iššaudama siurprizų fejerverką: kitaip nei naujokai, pradėjo iškart nuo vinilo „Išsišakojančių takelių miestas“, kurį palydėjo Gedimino Skyriaus dailiai nupaišyta grafinė novelė. Visuomenei jie prisistatė muzikiniu kūriniu „Herojai“, o ne pažintinėmis fotosesijomis. Atvirkščiai – fotosesijose pasirodė dažytais veidais, lyg būtų nužengę tiesiai iš komiksų.

Paslaptyje laikyta grupės sudėtis atskleista slaptame koncerte. Paaiškėjo, kad tai – muzikos profesionalų būrys su viešųjų ryšių guru Mykolu Katkumi vokalisto amplua.

Per 20 metų sukaupti kūriniai šaudė visomis kryptimis: kolektyvas lygintas ir „Suede“, ir su „Depeche Mode“, ir su „Mumyj Trol“. O grupės nariai aiškino, kad jie neatėjo užimti kieno nors vietos, bet turi tikslą sugrąžinti istorijos ir poezijos svarbą į lietuvišką roko muziką.

2017 m. svarstyta, kiek ilgai tęsis šis projektas. Tačiau 2020-aisiais grupė, jau užsidirbusi platų klausytojų ratą pačiose įvairiausiose scenose ir festivaliuose, toliau žaidžia savo įdomų skaitmeninį žaidimą. Karantino stotelėje susitrumpinę pavadinimą iki „Sinstation“ jie perkrovė pultus, išmetė viską, kas buvo, kaip skambėjo, pakeitė instrumentus, balsus, žanrus ir kitomis akimis pasižiūrėjo į išgalvotą laiką, gyvenimą 20 metų po „Matricos“. Dabar „Sinstation“ nekantrauja parodyti klausytojams naujausią savo albumą „Liepsnos3“.